Birðtono sakraliniame muziejuje atidaryta paroda, skirta kun. J. Zdebskio atminimui
 
 

Birðtono sakralinis muziejus, paminëdamas kunigo Juozo Zdebskio 25-àsias þûties metines, jo atminimui surengë parodà, kuriai eksponatus ið kun. J.Zdebskiui skirto memorialinio kambario paskolino Prienø kraðto muziejus. Po parodos pristatymo Birðtono parapijos Carito bendruomenës namuose vyko minëjimas, kuriame dalyvavo kunigo J.Zdebskio bièiuliai, bendraþygiai, þmonës, artimai já paþinojæ ir kartu dirbæ, kiti garbûs sveèiai.

Sakralinio muziejaus vedëja Roma Zajanèkauskienë akcentavo, kad kun. J.Zdebskis buvo susijæs ne tik su Prienais, kuriø baþnyèioje nuo 1970 metø dirbo vikaru, bet ir su Birðtonu – á ðá miestà jis atvykdavo vesti rekolekcijø, rûpinosi pogrindinës spaudos platinimu, bendravo su birðtonieèiais Albinu Grigoniu, Stase Belickiene, Povilu Buzu, Onute Valatkaite. Brangø kunigo atminimà pagerbë Lazdijø ir kitø miestø gyventojai. Muziejininkës pakviesti savo prisiminimais pasidalino garbûs kunigai - Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevièius, prelatas Alfonsas Svarinskas, kun. Kazimieras Ambrasas, seserys vienuolës – Birutë Þemaitytë, Nijolë Sadûnaitë, Birutë Guèaitë. Kunigo amþininkai mûsø kartos þmonëms, jaunimui nupieðë nepaprastai spalvingà, kartu ir prieðtaringà jo asmenybæ.

Vienuolë Nijolë Sadûnaitë pasakojo apie Tëvelio misijø keliones Pavolgyje, Kazachstane ir kitose SSRS vietose. 1969 – 1985 metais jis lankë tëvynainius, sàþinës laisvës kalinius ir sovietinës armijos rekrûtus, stiprindamas jø dvasià, aukodamas ðv. Miðias, klausydamasis iðpaþinèiø, katechizuodamas vaikus. Anot kalbëtojos, saugumo nuolat sekamas J.Zdebskis daþniausiai á toká tolimà kelià leisdavosi vienai dienai, taèiau, stebuklingø atsitiktinumø, o gal savo þaiþaruojanèios asmenybës dëka visuomet gaudavo atliekamà bilietà á lëktuvà ar surasdavo laisvà vietà malûnsparnyje. Á Lietuvà jis sugráþdavo iki sekliams jo pasigendant.

Gydytoja ir vienuolë, knygø autorë Birutë Þemaitytë atskleidë kunigui itin svarbø ryðá su Švenèiausiàja Mergele Marija. Anot jos, iðlikæ kunigo dienoraðèiai atskleidþia, kad jis, tarsi vaikas, nepatyræs motinos globos, glaudësi prie Marijos ir, priëmæs visiðko pasiaukojimo áþadà, su ja tardavosi net ir smulkmenose. B.Þemaitytë labai graþiai apibûdino kunigo bûdo bruoþus: nors kunigas nebuvo ðventasis, pasiþymëjo choleriðku, ûmiu charakteriu, kunkuliavo energija, jame tilpo daug tëviðkumo, motiniðkumo, ðvelnumo, atjautos ir pasiðventimo dël kitø. Jis visà gyvenimà laikësi credo „Dël Dievo meilës“, todël, nusilenkdamas Aukðèiausiojo valiai, ramiai priëmë paþeminimus, dukart kalëjo lageryje uþ vaikø katechizacijà.
Sesuo vienuolë Birutë Guèaitë prisiminë, kaip universiteto inteligentai, negalëdami vieðai lankyti baþnyèios, nuo 1972 metø kunigà J.Zdebská kviesdavo vesti rekolekcijas slaptose ir netikëtose vietose (sodo namelyje, viloje Palangoje), kartu kopti á kalnus. Kunigas jai iki ðiol iðliko didelis autoritetas, jis kasdien melsdavosi uþ savo draugus, ir prieðus. Jo pavyzdþiu sekdama

B. Guèaitë kiekvienà dienà baigia apmàstymais, kà pasisekë nuveikti gero dël kitø þmoniø.

Prelatas Alfonsas Svarinskas papasakojo apie tai, kaip kunigas J.Zdebskis buvo persekiojamas, á ðá bebaimá ir dràsø þmogø nekart buvo pasikësinta, KGB bandë prieð „Akiplëðà“ (tokià pravardæ jam davë KGB sekliai) sukurpti kompromituojanèià bylà. Anot A.Svarinsko, ðiandien labai trûksta tokiø, kaip kun. J.Zdebskis, dël savo Tëvynës ir tikëjimo besiaukojanèiø þmoniø. Jubiliejiniais 2000 metais atnaujintame Visuotinës Baþnyèios martirologe yra ir 114 kankiniø ið Lietuvos, tarp kuriø áraðytas ir kun. J.Zdebskis.

Kun. Kazimieras Ambrasas atskleidë dar vienà kun. J.Zdebskio bûdo bruoþà – jis buvo paprastas, nuoðirdus, patikimas, graþiai bendravo su jaunimu, skaitë ávairià literatûrà, domëjosi netgi lytiðkumo klausimais, kad turëtø kà patarti jauniems þmonëms.

1968 m. pabaigoje kun. J. Zdebskis su kun. Sigitu Tamkevièiumi rinko paraðus po pareiðkimu dël Kauno kunigø seminarijoje susidariusios sunkios padëties. 1969 m. vasario mën. LSSR kulto reikalø ágaliotinio sprendimu ið jo buvo atimtas kunigo registracijos paþymëjimas, ir jis oficialiai negalëjo vykdyti kunigo pareigø.

Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevièius vakaro dalyviams papasakojo apie tai, kaip, atsidûræs analogiðkoje situacijoje, jis kartu su J.Zdebskiu nuo 1969 m. vienerius metus dirbo Prienø melioracijos statybos valdyboje darbininku.
Kunigai J. Zdebskis, A. Svarinskas, S. Tamkevièius, J. Kauneckas ir V. Vëlavièius 1978 m. ákûrë Tikinèiøjø teisëms ginti katalikø komitetà. Jo nariai parengë keliasdeðimt Lietuvoje ir uþsienyje platinamø dokumentø, kuriuose kritikavo sovietø valdþios politikà baþnyèios ir tikinèiøjø atþvilgiu. Kai kun. Juozà teisë uþ grupinæ vaikø katechizacijà, jis teisme kaltinamas nesigynë, bet tvirtino, kad atliko savo pareigà. O savo motinai, bandþiusiai ieðkoti advokato, jis raðë, kad baþnyèiai bus naudingiau, jei já nuteis. Ið tikrøjø, anot S.Tamkevièiaus, ði byla visuomenëje sukëlë nemaþà atgarsá, ir kun. J.Zdebskis buvo paskutinis kunigas, ið kurio buvo atimtas kunigo registracijos paþymëjimas.

Vakaro dalyviai kalbëjo apie tai, kad bûtina pradengti istorijos uþdangà ir iðsiaiðkinti tikràsias kun. J.Zdebskio mirties aplinkybes. Oficialiai teigta, kad jis 1986 m. vasario 5 d. þuvo autoavarijoje.

Birðtono savivaldybës vicemeras Juozas Aleksandravièius, dëkodamas uþ galimybæ geriau paþinti kun. J.Zdebská, pastebëjo, kad ðá vakarà galima prilyginti istorijos pamokai, jungianèiai ne tik skirtingø kartø, bet ir gretimø savivaldybiø þmones. Pasveikintas su Juozinëmis, vicemeras paþadëjo gautà roþiø puokðtæ paskirti prasmingam veiksmui – jomis papuoðti Prienø baþnyèios, kurioje dirbo kun. J.Zdebskis, altoriø. Birðtono parapijos klebonas dekanas Jonas Dalinevièius, apibendrindamas vakarà, sakë, kad jis buvo paðvæstas ne tik vieno þmogaus, kunigo atminimui, juo áprasmintas ir visø jo bendraþygiø, tikëjimo kankiniø gyvenimas ir aukos. Jis pakvietë malda pagerbti jø pasirinkimà.

 

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt